Archyvai

Sodybos praeities relikvija

Pasaga

Ant sienos kabanti pasaga mena sodybos praeitį

Mūsų sodyba nėra tikroji tėvonija, tačiau ryšys su praeitimi yra labai gilus. Gaspadinės seneliai čionai atsikėlė norėdami būti arčiau dukters, o kadangi dar ir sveikata nesiskundė, tai ir ūkį laikė. Mamukas karvutę melžė, o dzedziukas kalvę įsirengė bei visiems aplinkui gyvenantiems kaimynams ūkio padargus konstravo ir remontavo. Įvairių gelžgalių dar ir šiandien daržą kasdami vis randame, o štai Baba beravėdama braškes atkasė savo Tėvelio gamintą pasagą. Ir įvairias su sodybos praeitimi susijusias istorijas prisiminė, ir ašarą nubraukė… Nuvalėm šią pasagėlę, nudažėm ir ant sienos pakabinom – kad laimę neštų ir apie sodybos praeitį primintų.

Sodo žydėjimo metas

Zydincios tulpes sodelyje

Po šių metų labai atšiaurios ir užsitęsusios žiemos, sodas patyrė nuostolių – nors visi medeliai aprišti nuo zuikių, tai neapsaugojo nuo briedžių ir stirnų, kurios pasiekė pagraužti net ir aukštai (1,5-2,5 m) augančias šakas – kliuvo daugeliui praėjusių metų ūglių. Nepaisant to, pirmą kartą pražydo visi sodo vaismedžiai (išskyrus dvi kriaušes) – šešios obelys, viena kriaušė, dvi trešnės, viena vyšnia ir trys slyvos! Šalnomis sinoptikai kol kas negąsdina, tad, tikėkimės, rudenį jau pilna burna ragausime prieš penkerius metus sodinto sodo derliaus.

Į sodybą – kartu su augintiniu

Juros kiaulyte sodyboje

Turintiems naminius gyvūnus išvykos iš namų – visada didesnis ar mažesnis iššūkis. Mūsų augintinis Čikas (Jūros kiaulytė) labai nemėgsta likti vienas namuose, o ir palikti kelioms dienos jo vieno jau nelabai ir išeina, tad į sodybą iškeliavome visi kartu.

Skatyti toliau »