Archyvai

Kūčių eilėraštis

Šioms Kūčioms pagaliau ir mes atmintinai išmokome eilėraštį, sukurtą Loretos tėvelio, kurį jis, kol dar buvo su mumis, visada deklamuodavo susėdus prie Kūčių stalo. Ir Šilų sodyba jam buvo ypatinga vieta – kai išėjo į pensiją, ten praleisdavo visas dienas. O mes jį prisimename ne tik matydami jo darbo pėdsakus sodyboje, bet ir šiose paprastose, bet nuoširdžiose eilutėse.

(1)

Prie apdėto Kūčių stalo

Šalia mylimų tėvučių

Užgavėję iki galo

Linksmi sėdom valgyt Kūčių

 

(2)

Mums plotkelę laužti leido

Tėtis su mama linkėjo

Aukit, tik neapsileiskit

Darbą, mokslą pamylėję

 

(3)

Sėdom valgyti lydeką

Srėbėm saldžią šaltą sriubą

Mama žiūri ir man sako

Nesulaistyk naujo rūbo

(4)

Paskui kibom į kisielių

Šalia pienas iš aguonų

Skanumėlis, mano mielas

Net atminti man malonu

 

(5)

Kūčios tinka man be galo

Tai gražiausia metų diena

Nežinau tik kam ant stalo

Pribarstyta sauso šieno