Praėjusiais metais į braškių vagas pridėjome sauso šieno – kad piktžolės neželtų. Žolės neaugo, tas tai tiesa, bet užtat visi takai samanom užžėlė. Nepagalvojom, kad jeigu dirva rūgšti, šiaurinėje miško pusėje, kur nuolatinis pavėsis, dėti šieno negalima, nes jis supus ir apsamanos. Tad vos tik sniegas nutirpo, iš karto teko rimtai padirbėti, kol pavyko visas samanas nukasti bei nukaupuoti. Iš viso nuo 0,5 aro ploto braškyno nuvežėm bent dvidešimt karučių žemių su samanom.
Pirmą kartą savarankišką užduotį nuo pradžios iki pat pabaigos turėjo ir Gaspadoriukas. Vaikas pats vienas nuo visų braškių krūmelių nukarpė nudžiūvusius braškių ūsus, juos nešė deginti į laužą. Na o tėveliams teko žemės rausimo darbai ir čia paplušėti teko iš peties. Gerai nors tai, kad pernai šieną dėjome tik į vagas, ne prie pačių braškių 🙂