Žiniasklaida kasdien formuoja nuomonę, kad aplink vien sukčiai ir vagys, kad dėl visko kaltas Kubilius, todėl nuolatos dejuoti ir skųstis, kaltinti kitus jau tapo norma. Kai gyvenimą nuolatos temdo negatyvios mintys, nebelieka noro džiaugtis. Jeigu vaikui nuo mažens kartosi, koks jis nevykėlis, užauginsi ne savimi pasitikinčią asmenybę, o apgailėtiną pastumdėlį.
Netikėkite propaganda, kad viskas yra blogai. Didžiuokimės ir vertinkime tai, ką mes turime. Čia tikrai netrūksta patriotiškai nusiteikusių, Lietuvos ateitimi tikinčių ir ją mylinčią žmonių.
Štai kas liko iš pyrago jau po pirmojo prisėdimo 🙂
Kada tokie karščiai, darbai sodyboje – menkas malonumas. Be to, tokiu oru labai suaktyvėja įvairūs kraujasiurbiai, kurie tampa ypač pikti. Taigi, sprukome ieškoti atgaivos prie jūros.
Dabar Lietuvoje vėl tapo madinga kalbėti apie patriotizmo, meilės Tėvynei, idealizmo svarbą. Ne tik žiniasklaida skamba nuo skambių šūkių, bet ugningas kalbas rėžia ir politikai, mokyklose ir darželiuose apie tai postringauja pedagogai, prie šv. Velykų stalo giminės aistringai diskutuoja „kas labiau myli gimtąjį kraštą“ . Tačiau kad visi šie teoriniai išvedžiojimai mažai paveikūs, galima įsitikinti kad ir valstybinių švenčių dienomis keliaujant po Lietuvą – ne tik mažuose provincijos miesteliuose, bet ir didesniuose miestuose kabanti trispalvė ant privataus namo yra greičiau išimtis, nei taisyklė.
