PLAČIOS ŠYPSENOS visiems, užklydusiems į EKOVASARA.LT!

Mėnulio fazė


Delčia
Delčia

Mėnulis Mergelės ženkle
26 Mėnulio diena

Dienos trukmė

Saulė teka 07:05
Saulė leidžiasi 17:26

Baltų ir slavų kalbų ypatumai

Baltu tautos saknys

Baltų protevynės ribos pagal vandenvardžius ir archeologinius duomenis

Nors slavų kalba yra nekarūnuotas lyderis pasaulio kalbų tarpe pagal keiksmažodžių bjaurumo turiningumą, yra ir daugiau su šios tautos kalba susijusių ypatumų. Pavyzdžiui, lyginant su baltų kalba.

Mūsų kalboje yra dalykas, kuris mus nuo slavų ryškiai skiria. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į slavų etnominus (tautų vardus). Pats žodis ‘slavas’ galbūt susijęs su žodžiu ‘šlyti’, ‘šleivas’ – t .y. tas, kuris yra pakrypęs. Latviai rusus vadina ‘krievi’ – tai kreivė, krypti ir t. t.

Slavų ir baltų kalbose yra virš 20 žodžių, kurie etine prasme yra tarsi išvirkšti (inversiniai). Pvz., blago rusų kalboje reiškia gėrį, o lietuvių kalboje tai juk blogis. Mūsų kalboje žodžiai, kuriuose yra priebalsės ‘b’ ir ‘l’, yra prasmiškai susiję su blogiu: blogti, blūdas, blėdis, blykšti, blėsti, blankti. Tas pats žodis blahij pas baltarusius dar reiškia blogį.

Rusų lgatj reiškia meluoti, o lietuvių senžodis lūgoti – melsti, prašyti; rusų trus (bailys) ir lietuvių drąsus; smelij (drąsus) ir smilus (įkyrus); durnoj (prastas, blogas) – darnus; griazj (purvas) – grožis; liutij (smarkus) – lėtas ir t. t. Tai labai svarbūs, esminiai prasmės išsivertimai. Iš psichologijos žinoma, kad kai daroma kas nors blogo, netinkamo, bet nenorima to prisipažinti, tai pasąmonėje ilgainiui tas dalykas virsta sau priešingu. Panašias prasmės inversijas galime rasti ir papročiuose: pvz., baltų Rasos šventė persmelkta skaistos dvasia, o štai slavų Jarila – gaivališka ir palaida (abiem atvejais kalbame apie dabar vadinamas Jonines). Dabar pažvelkime į darbo srities žodžius: rusų strada – darbymetis keistai rišasi su stradanije – kankynė; robota – darbas ir rabstvo – vergija; prazdnik – šventė ir prazdnyj – tas, kas nieko neveikia, yra tuščias; trud – darbas ir trudno – sunku. Lietuvių talka ir baltarusių toloka reiškia padėjimą vienas kitam, o rusų tolkatsia – stumdytis (plg. ‘talkučkė’).

Visą straipsnį „BALTŲ PROTEVYNĖ“ skaitykite čia

1 comment to Baltų ir slavų kalbų ypatumai

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>