|
|||||
 |
 Tarpukario filosofas Kazimieras Pakštas yra siūlęs įsteigti lietuvių koloniją Madagaskare. Afrikos skurde lietuvis jaustųsi kaip rojuje, nes visi jam pavydėtų. Tokia esanti lietuviška laimės formulė. Prisipažinsiu, kad iki šio savaitgalio nieko nebuvau girdėjęs apie šią knygelę, tik prieš keletą metų skaitęs šios autorės „Linksmą knygą apie suomius ir Suomiją“, tad susigundžiau ir įsigijau tikėdamasis panašaus „lietuviško“ varianto. O ir knygos viršelis pasirodė toks ekovasariškas Žiniasklaida kasdien formuoja nuomonę, kad aplink vien sukčiai ir vagys, kad dėl visko kaltas Kubilius, todėl nuolatos dejuoti ir skųstis, kaltinti kitus jau tapo norma. Kai gyvenimą nuolatos temdo negatyvios mintys, nebelieka noro džiaugtis. Jeigu vaikui nuo mažens kartosi, koks jis nevykėlis, užauginsi ne savimi pasitikinčią asmenybę, o apgailėtiną pastumdėlį. Netikėkite propaganda, kad viskas yra blogai. Didžiuokimės ir vertinkime tai, ką mes turime. Čia tikrai netrūksta patriotiškai nusiteikusių, Lietuvos ateitimi tikinčių ir ją mylinčią žmonių. Kada tokie karščiai, darbai sodyboje – menkas malonumas. Be to, tokiu oru labai suaktyvėja įvairūs kraujasiurbiai, kurie tampa ypač pikti. Taigi, sprukome ieškoti atgaivos prie jūros.  Štai kas liko iš pyrago jau po pirmojo prisėdimo Atostogos pajūryje šiuo metu tikras puikumėlis. Vanduo toks pats šiltas kaip ežere, o danguje – nei debesėlio. Kada jau atrodė, kad iki pilnos laimės trūksta tik paukščių pieno, gavom pranešimą apie atvykstančią neįtikėtino turinio siuntą. Atidarom ją, o ten – pats tikriausias totoriškas pyragas! Pats dideliausias ačiū Alytaus seneliams už šiuos saldžiuosius Liepos 6-osios palinkėjimus. O pyragas – tikras čempionas. Ir patys atsivalgysime, ir kitiems užteks. Prašom prie stalo! |
||||
|
© 2010-2013 Sodybos dienoraštis | medžio sodinimo, namo statybos ir sūnaus auginimo patirtys
|
|||||
