Beveik nematomi smulkieji mašalai labiausiai įkyrūs prieblandoje – anksti ryte ir vėlai vakare.
Kadangi vėl pradėjo varginti mašalai, pagūglinęs internete aptikau bene didžiausių Lietuvoje vabzdžių specialistų – Gamtos tyrimų centro Edukologijos instituto Entomologijos instituto darbuotojų teiginius, kad pagrindinės smulkiųjų mašalų (lot. Ceratopogonidae) buveinės yra Labanoro apylinkės ir Dzūkija, o kadangi Žemaitijoje Nemunas toli, tai žemaičiai su šia problema nesusiduria. Susiduria ir dar kaip.
Sodyboje savo kailiu esame ne kartą patyrę, kad kraują siurbiantiems bimbilams nėra blogo oro. Jeigu jis netinkamas uodams, tai puikiai kanda mašalai ir atvirkščiai. Nuo daugelio šių skaudžiai geliančių vabzdžių (juos visus vadiname tiesiog „moškėmis“) jau išmokome apsisaugoti, o štai nuo pačių smulkiausių, beveik nematomų smulkiųjų mašalų apsiginti sekasi sunkiau.
