Prieš dešimt metų, 2007-aisiais prasidėjęs sodybos etapas šiandien baigėsi… Tačiau sodyba niekur nedingo ir tęs savo gyvenimą kartu su naujais Gaspadoriais, kurie ja toliau rūpinsis, prižiūrės ir keis pagal savo fantaziją ir norus.
Smagu, kad atsirado žmonės, kuriems, kaip ir mums prieš dešimt metų, dega akys, kurie yra kupini entuziazmo ir energijos. Smagu, kad mūsų sukurtos gerovės nepraris gamtos gaivalai. Smagu, kad ir toliau bus romantiškai vakarojama prie laužo, rengiamos „Šilinių“ futbolo varžybos, rudenį obelų šakos links nuo obuolių, o traktoriuko variklio burzgimas reikš, kad netrukus sodybos veja bus pavyzdingai nušienauta.
O mums sodyba prisiminimuose išliks dėl daugybės paprastų ir kartu labai asmeniškų dalykų.
Obuoliai iš savo sodo, nuo savo rankomis pasodintų obelaičių – patys skaniausi!
Kodėl tokioje turtingoje šalyje kaip Šveicarija daugelis gyventojų turi daržą? – nesuprasdami šveicarų gyvenimo būdo klausia lietuviai. Rimti žmonės – bankininkai, teisininkai, mokslininkai – visi augina savo šiltnamiuose pomidorus ir agurkus, daržiukuose kopūstus ir bulves ir tuo labai didžiuojasi. Tokia veikla šveicarams teikia pasitenkinimą, kad jie dar visiškai nenutolo nuo gamtos ir sugeba patys užsiauginti sau maisto.
Kad ir kaip būtų sunku, bet tenka priimti sprendimą atsisveikinti su trešnėmis. Prieš devynis metus pasodinti vaismedžiai išaugo tokie, kad dangų remia, o mums net paragauti nėra ko – visas uogas nulesa paukščiai, kurių miške esančioje sodyboje niekada netrūksta.