PLAČIOS ŠYPSENOS visiems, užklydusiems į EKOVASARA.LT!

Mėnulio fazė


Jaunatis
Jaunatis

Mėnulis Liūto ženkle
1 Mėnulio diena

Dienos trukmė

Saulė teka 04:27
Saulė leidžiasi 20:47

Kartu su Baba – laimės akimirkos sodyboje

Regis, ką tik smagiai sodyboje paminėjome Babos jubiliejų, o štai šią liepą vėl susirinkome pasveikinti sukaktuvininkės jau su 85-metų gimtadieniu. Nors metai bėga ir neišvengiamai palieka savo pėdsaką , tačiau negali neatsistebėti jos energija, proto guvumu ir akiračio platumu. Viskas jai įdomu, apie viską turi savo nuomonę, lengvai randanti bendrą kalbą su jaunu ir senu, su bomžu ir su meru. Gaspadoriukas net mįslę sukūrė: „Atomas, bet ne atominė bomba. Kas?“ – „Baba“.

Dvi labai skirtingos, tačiau nepaprastai artimos dūšelės pozuoja su briedžio ragais

Prasidėjus uogų ir grybų sezonui visos Babos mintys jau girioje – beuogaudama miške per dieną gali ir po keliolika kilometrų sukarti ir dar pilną krepšį miško gėrybių namo partempti. O štai per vieną pirmųjų šių metų kelionių į girią itin pasisekė – pavyko surasti didžiulį, penkių metų senumo (sakoma, kad ragams tiek metų, kiek jie turi ragų) briedžio ragą. Parėjusi namo iš karto pasikonsultavo su miškininkais, kurie paragino ieškoti ir antrojo. Girdi, jeigu vieną jau radai, tai netoliese ir kitas ragas privalo kažkur būti. Taigi, Baba jau tvirtai pasiryžusi rasti ir tą antrąjį. Laikysim špygas.

O štai pirmąjį rastą trofėjų padovanojo Gaspadoriukui. Šis iš to džiaugsmo sumeistravo močiutei (na šiek tiek ir tėčiui padedant) suoliuką atsipūsti. Pats iš miško nupjautą medį parnešė, pats suoliuko kojų ilgį matavo, pats lentą atsisėsti surado. O po to abu susėdo kartu ant suoliuko, draugyzai abu didžiausi – vandeniu neperliesi. Močiutė anūkui porina visko gyvenimo istorijas, tas klausosi net išsižiojęs. Tokius beburkuojančius balandėlius ir įamžinau nuotraukoje.

Sodybos praeities relikvija

Pasaga

Ant sienos kabanti pasaga mena sodybos praeitį

Mūsų sodyba nėra tikroji tėvonija, tačiau ryšys su praeitimi yra labai gilus. Gaspadinės seneliai čionai atsikėlė norėdami būti arčiau dukters, o kadangi dar ir sveikata nesiskundė, tai ir ūkį laikė. Mamukas karvutę melžė, o dzedziukas kalvę įsirengė bei visiems aplinkui gyvenantiems kaimynams ūkio padargus konstravo ir remontavo. Įvairių gelžgalių dar ir šiandien daržą kasdami vis randame, o štai Baba beravėdama braškes atkasė savo Tėvelio gamintą pasagą. Ir įvairias su sodybos praeitimi susijusias istorijas prisiminė, ir ašarą nubraukė… Nuvalėm šią pasagėlę, nudažėm ir ant sienos pakabinom – kad laimę neštų ir apie sodybos praeitį primintų.

Vos išvažiuoji ir vėl norisi sugrįžti

Sodyba
Pluši pluši visą savaitgalį, gražini gražini sodybos aplinką puldinėdamas nuo vieno darbo prie kito, o pasigėrėti žydinčiais gėlių darželiais, obuoliukais apkibusiu sodu telieka laiko tik išvažiuojant, per automobilio langą…