|
|||||
 |
 Savaitgalį pasodinome Babos padovanotą Putino krūmą. Mintyse savaitgalį jau leidome sodyboje, tačiau netikėtai planų vos nesujaukė visą šeimyną (atsilaikė tik jauniausias Gaspadorius) užpuolusios rudeniškos peršalimo ligos. Tačiau drybsoti lovose, kai mintys užimtos grybavimu, malkų skaldymu, žolės pjovimu, yra tikra kančia. Įteigėme sau, kad grynas oras taip pat vaistas, kad buvimas miške padės varvančias nosis pravalyti, tad sušokome į automobilį ir pajudėjome į sodybą.
Skaičiuojam paskutines šios vasaros dienas ir apsilankę sodyboje pastebim vis daugiau artėjančio rudens ženklų: 
Pasak literatūros, jazminas žydi birželio-liepos mėnesiais. O štai mūsų sodyboje per velykas pasodintas jazminų krūmas, į Žemaitiją atkeliavęs net iš Dzūkijos, pražydo lygiai spalio 15 dieną. Tuo metu, kai sodyboje vyko jau paskutiniai sezono uždarymo darbai, jazminas sukrovė pirmąjį žiedelį. Tai tikrai labai maloniai nuteikianti žinia, ypač žinant kaip sunkiai šis kūmas prigijo naujoje vietoje.
Neįprastai ilgai šiemet džiaugemės ir žydinčiais jurginais – pražydę liepos mėnesį, jie žydėjo iki pat pirmųjų šalnų, kurios sodyboje šiemet pasirodė tik spalio viduryje. Tuo tarpu ankstesniais metais, pirmosios šalnos juos pakąsdavo jau rugsėjį. Net ir žolė, paskutinį kartą pjauta rugsėjo mėnesį, suvešėjo tokia, kad drąsiai galima ir šienapjūtės talką organizuoti |
||||
|
© 2010-2013 Sodybos dienoraštis | medžio sodinimo, namo statybos ir sūnaus auginimo patirtys
|
|||||
