Iki Kalėdų – vos savaitė, o didžiąją Lietuvos dalį kasdien merkia lietūs. Tuo tarpu Žemaitijoje vaizdelis primena pačią tikriausią žiemą – pusnys siekia kulkšnis, o vandens telkinukus kausto ledas.
Žinoma net ir čia šaltis kaulų nelaužo, todėl sniego nors ir nemažai, tačiau aukščiau pakilus saulutei jis bemat virsta šlapia balute. Ir kuo labiau sniegas tirpsta, tuo sparčiau pilnėja vandens telkinukas. Jau dabar jame vandens yra daugiau nei pavasarį, nors vasaros pabaigoje ir buvo beveik visai išdžiūvęs.
Taigi, tikrai nesitikėjau, kad prūdelis bus pilnas vandens dar šiemet. Tačiau ne veltui kalbama, kad Kalėdos – stebuklų metas. Ir labai norėtųsi, kad šie stebuklai tęstųsi visus ateinančius metus ir vandens prūdelyje niekada nepristigtų.
