Geltonas namelis paskendo tarp jurginų žiedų.
Paskutinis vasaros savaitgalis sodyboje. Akį džiugina jurginų žiedai, obuoliais aplipusios sodo šakos, išnykę uodai ir bimbalai. O naktį, kai aplink nė gyvos dvasios, pro medžių viršūnes šviečia geros keptuvės dydžio mėnulis pilnatyje. Pati tikriausia gyvenimo pilnatvė per pilnatį 🙂
Ir man dabar gaila, kad nepadariau pilno mėnulio foto. Buvo tikrai įspūdingas vaizdelis, netgi šiekt tiek ir šiurpokas…
O obuoliukų foto yra prie 2015 m. darbų
Gražiai čia tu parašei apie pilnatį ir pilnatve Prieš akis iškyla ta paslaptingos šviesos nutvieksta tyli ir rami, tačiau kupina vasaros gyvybės naktis…
O kur obuoliais aplipusios šakos? norėčiau ir aš pasigėrėt 🙂
Žemaitijoje visai kitaip negu apie Ignaliną ir Dūkštą ar Labanore, kur viskas išdegę, ruda, apie grybus tik svajojau, nors uogų buvo, dar yra ir bruknių… Tiesa, vasara nuostabi visoje Lietuvoje, ypač kai ateina „tylus vakars be vėjo, lakštingėlė čiulbėjo ulbėjo…“. Tada šeštadienį išeini iš pirties, o aplinkui – tyla, kvepianti žolė ir kažkur žvangantys kibirai… Bet laikas grįžti į perkaitusį didmiestį ir – net nepatogu – skristi į Portugaliją…