Smulkieji mašalai? Žinoma, kad turime!

Beveik nematomi smulkieji mašalai labiausiai įkyrūs prieblandoje – anksti ryte ir vėlai vakare.

Kadangi vėl pradėjo varginti mašalai, pagūglinęs internete aptikau bene didžiausių Lietuvoje vabzdžių specialistų – Gamtos tyrimų centro Edukologijos instituto Entomologijos instituto darbuotojų teiginius, kad pagrindinės smulkiųjų mašalų (lot. Ceratopogonidae) buveinės yra Labanoro apylinkės ir Dzūkija, o kadangi Žemaitijoje Nemunas toli, tai žemaičiai su šia problema nesusiduria. Susiduria ir dar kaip.

Sodyboje savo kailiu esame ne kartą patyrę, kad kraują siurbiantiems bimbilams nėra blogo oro. Jeigu jis netinkamas uodams, tai puikiai kanda mašalai ir atvirkščiai. Nuo daugelio šių skaudžiai geliančių vabzdžių (juos visus vadiname tiesiog „moškėmis“) jau išmokome apsisaugoti, o štai nuo pačių smulkiausių, beveik nematomų smulkiųjų mašalų  apsiginti sekasi sunkiau.

Smulkieji mašalai yra tokie smulkūs ir nepastebimi, kad kartais net sunku suprasti ar tave iš viso kanda. Staiga nuo kažko pradeda niežėti kaktą, labiausiai ties plaukų linija ir apie akis. Toks, žinote, labai panašus jausmas kaip grandininiu pjūklu pjaudamas malkas visas prakaituotas aplimpi pjuvenomis ir pradeda niežėti odą.

Nuostabu, tačiau šie smulkieji mašalai daugeliui juos turinčių atbaidyti purškalų (repelentų) yra visiškai abejingi. Kadangi labiausiai kanda į kaktą, kur oda plona, todėl padeda beveik ant akių užmaukšlinta kepurė, dar geriau – visa galva apmūturiuota skarele. Nuo laužo sklindantis karštis mašalams jokio įspūdžio taip pat nedaro, nebent, jeigu atsisėdi taip arti ugnies, kad ant kaktos nutūpęs mašalėlis tiesiogine to žodžio prasme sudega.

Jeigu kitos kraujasiurbių vabzdžių rūšys (Lietuvoje dar žmones ir gyvulius kamuoja uodai, sparvos, upiniai mašalai) patalpoje nurimsta, tai smulkiesiems mašalams ši taisyklė negalioja. Net vakare sugulus į lovas vis dar tenka nuo jų gintis. Efektyviausias metodas – net ir pačią karščiausią naktį aklinas susisukimas į antklodę, visiškai pakišant ir galvą. Įprasti langų tinkleliai nuo vabzdžių irgi nepadeda, kadangi šie mašalai yra tokie smulkūs, kad tiesiog pralenda pro tinklo akutes.

Tradiciškai liepos pabaigoje smulkiųjų mašalų turėtų jau nebelikti, tačiau lietinga šių metų vasara sudarė labai palankias sąlygas jiems daugintis. Gera žinia ta, kad prisiminimai apie per visas atostogas pliaupusį lietų išlieka daug ilgiau, nei prisiminimai apie smulkiuosius mašalus – po savaitės sukandimų žymės savaime praeina.