Darbų sąrašo viršuje – medžių išvartų sutvarkymas
Norisi kartu su visa Lietuva šiandien šventę švęsti, o tenka sniegą kasti… 🙂 Žinoma, perkeltine prasme, nes to sniego šiuo metu jau ne kažką. O ir atšvęsti tikrai dar suspėsime.
Gaspadoriukas šventinę dieną liko Vilniuje namų saugoti, o tėveliai, kaip visada, beveik už trijų šimtų kilometrų Babos aplankyti (valgyti pritaisyti, grindis išplauti, kilimus išdulkinti, patalynę pakeisti, malkų prinešti, spynas sutepti, rozetę įstatyti, skalbyklę sutaisyti ir t.t.) Po to, pirmą kartą šiais metais užsukom ir po sodybą pasidairyti kas per žiemą nutiko ir kokie darbai laukia.
Apėję sodybą ir pasižvalgę aplink ant paskutinio sniego likučių, kaip visada, dar buvo matomi šernų, stirnų ir kiškių (gal net ir vilko) pėdsakai, pusiau pilnas (arba pusiau tuščias – kaip kam labiau patinka) prūdas vandens ir dar keletas vėjo nulaužtų medžių. Rudenį sodintų šilauogių viršūnės nuskabytos žvėrelių, o ąžuoliukas, kurį prieš penketą metų iš gilės pasodino Baba, ūgiu beveik dvigubai lenkia ją pačią. Šiltnamyje jau iš žemės stiebiasi pernykščių salotų želmenys, kad per Velykas turėtume kuo šventinį stalą papuošti.
Na o jau kitą kartą atvykus į sodybą jau teks ir darbus dirbti. Kaip visada, medelius genėti, pernykščius lapus grėbti, malkas ruošti. Ir kaip visada, ant namo trispalvę iškelti!
Nu blin, vaizdzialis jūsų sodyboj ne visai pavasariškas, Dzūkijoj gražiau ir šilčiau (nedrąsiai kelia galvutes snieguolės, ima kaltis krokai). Nugrėbsčiau pusę pievelių, kurios jau bando žaliuoti, ir vieną pusę gatvės, iščiustijau šunų hipodromą su Ryčio pagalba. Pas mus jau toks malonus pavasario dvelksmas, kad laukan išėjus nelabai norisi į trobą grįžt…
O jūs, kaip supratom, irgi turiningai praleidot šventes, o Babai, manau, padarėt dvigubą šventę. nusipelnėt poilsio…