Taip pailsėjom, kad norisi pailsėti

Wumoo.lt

Tuo metu, kai patriotiškai nusiteikę tautiečiai darė Lietuvą, mes darėme ekovasaros sezono atidarymą. Nesame jau visai žali prie ūkio reikalų ir žinom, kiek  reikia laiko ir pastangų vienam ar kitam darbui atlikti, bet, prisipažinsime, nors ir triūsėm nuo aušros iki sutemų, ne visus iš anksto suplanuotus darbus pavyko padaryti…

Itin džiaugiamės, kad šiais metais jau mažasis Gaspadoriukas pareiškė norą turėti „nuosavą“ darželį, kuriame augintų „morkikes, biškį salotikių, svogūniukus“. Taigi, abu su Baba ištisas dvi dienas Gaspadinės „išrašytame“ sklypelyje kasė, vežė, sėjo, laistė. Nors, kai abudu kartu darbuojasi, anūko ir močiutės „vandeniu neperliesi“, tačiau ir užsispyrimas abiejų vienodas. Kiekvienas –  su savo nuomone, ir kai jos nesutampa, tai girdisi visoje sodyboje 🙂

Na, o Gaspadorius su Gaspadine įgyvendino seniai puoselėtą svajonę – užveisti rožyną. Ieškojom raudonai ir kiek įmanoma ilgiau žydinčių krūminių, „neįmantrių“, tačiau atsparių ir šalčiui, ir ligoms, rožių rūšių, tad pasirinkimas, švelniai tariant, nebuvo labai didelis. Lietuvos rožynuose tokios rožių veislės arba jau išparduotos ir vėl jomis bus pradėta prekiauti tik vasaros pabaigoje, arba visai tokių nėra, nes nėra populiarios. Taigi, nors pasirinkimas ir buvo išties negausus, tačiau galutiniu rezultatu likome patenkinti – pasodinome 9 krūmelius „Hansaland“. Tai parko rožės, kurių žiedai ryškiai raudoni, pusiau pilnaviduriai, sutelkti žiedynuose po 10-20. Žydi gausiai iki vėlyvo rudens. Kvepia. Lapai tamsiai žali, blizgantys. Krūmas užauga iki 1,8 m. aukščio. Viską pasodinom, sutvarkėm, o dabar beliko tik laukti žiedų ir įsitikinti, kad viskas ir bus taip, kaip ir pažadėjo pardavėjas.

Vakare, bevartant spaudą, akys užkliuvo už straipsnio „Žmogus be gamtos yra pasmerktas degraduoti“. Kuo toliau, tuo aiškiau suprantu, kiek daug tame yra  man artimo požiūrio. Ir nors taip pailsėjom, kad norisi… pailsėti, bet mintyse mes jau vėl sodyboje. Vėl kibsim į darbus, vėl ne viską suspėsim nuveikti, vėl krisim negyvi nuo nuovargio, tačiau fizinį nuovargį dešimteriopai atsvers įsitikinimas, kad laiką praleidome prasmingai.