Ir vėl apie mylimus kaimynus

Kaip supratote, kaimynų turime ir daugiau. Šis įrašas skirtas mylimiems kurmiams. Dar iš vaikystės prisimenu senelio (kuris gyveno toje pačioje sodyboje, kur ir mes dabar vasarojam) pasakojimą apie tai, kad kurmis numiršta, jeigu pereina kelią…

Deja, sodyboje kurmių turime labai daug, o kelią į ją – tik vieną :-). Kai mes esame vietoje, jie truputį aprimsta, tačiau, vos tik išvykstame, iš karto leidža suprasti, kas yra tikrieji sodybos gaspadoriai, visose pievose, daržuose ir gėlynuose demonstruodami mums savo nuveiktus darbus.

Iš pradžių tai man labai nepatiko ir nutariau, kad reikia imtis kovos priemonių. Parduotuvėse radau įvairių prietaisų ir priemonių, kurios, kaip buvo rašoma etiketėse, padeda iš sodų iškrapštyti šiuos „šeimininkus“. Kadangi teko girdėti ir prieštaringų nuomonių apie jų veiksmingumą, pirkti neskubėjau, prieš tai populiarioje literatūroje pasidomėjau ir apie ekologiškas priemones prieš kurmius. Sako, jie vengia aitraus kvapo, pavyzdžiui, česnakų, cigarečių nuorūkų. Ir kągi jūs manote? Po to, kai aš prikaišiojau į kurmių landas česnakų, jie tikrai daugiau jose nebepasirodė, bet kitoje vietoje su kaupu iškultivavo pievą – ne blogiau, nei traktoriukas. Po to supratau, kad, jeigu jau laiką leidžiame ne „išprosytoje“, bet ekologiškoje miško sodyboje, tai reiškia, kad turime primti ir visus jos „priedus“. Pamanykit, na ir kas, kad į kurmio išraustą duobę prasmenga braškių krūmas ar mano mėgstama gėlė…

Taigi, beliko tik nuolat džiaugtis naujais žemės kauburiukais, kurių visada yra tiek, kiek reikia kurmiui. Iškrapštysi jį iš vienos vietos, o jis išlįs kitoje. Geriau tegul gyvena ir dirvą purena.