Dvi labai skirtingos, tačiau nepaprastai artimos dūšelės pozuoja su briedžio ragais
Regis, ką tik smagiai sodyboje paminėjome Babos jubiliejų, o štai šią liepą vėl susirinkome pasveikinti sukaktuvininkės jau su 85-metų gimtadieniu. Nors metai bėga ir neišvengiamai palieka savo pėdsaką , tačiau negali neatsistebėti jos energija, proto guvumu ir akiračio platumu. Viskas jai įdomu, apie viską turi savo nuomonę, lengvai randanti bendrą kalbą su jaunu ir senu, su bomžu ir su meru. Gaspadoriukas net mįslę sukūrė: „Atomas, bet ne atominė bomba. Kas?“ – „Baba“.
Prasidėjus uogų ir grybų sezonui visos Babos mintys jau girioje – beuogaudama miške per dieną gali ir po keliolika kilometrų sukarti ir dar pilną krepšį miško gėrybių namo partempti. O štai per vieną pirmųjų šių metų kelionių į girią itin pasisekė – pavyko surasti didžiulį, penkių metų senumo (sakoma, kad ragams tiek metų, kiek jie turi ragų) briedžio ragą. Parėjusi namo iš karto pasikonsultavo su miškininkais, kurie paragino ieškoti ir antrojo. Girdi, jeigu vieną jau radai, tai netoliese ir kitas ragas privalo kažkur būti. Taigi, Baba jau tvirtai pasiryžusi rasti ir tą antrąjį. Laikysim špygas.
O štai pirmąjį rastą trofėjų padovanojo Gaspadoriukui. Šis iš to džiaugsmo sumeistravo močiutei (na šiek tiek ir tėčiui padedant) suoliuką atsipūsti. Pats iš miško nupjautą medį parnešė, pats suoliuko kojų ilgį matavo, pats lentą atsisėsti surado. O po to abu susėdo kartu ant suoliuko, draugyzai abu didžiausi – vandeniu neperliesi. Močiutė anūkui porina visko gyvenimo istorijas, tas klausosi net išsižiojęs. Tokius beburkuojančius balandėlius ir įamžinau nuotraukoje.
Šauni ta jūsų Baba!!! Net pavydžiu jai to guvumo ir neišsenkančių istorijų bagažo, Tegul Dievulis jai nepagaili sveikatos, O Juliukas savo šnekomis ir išmintimi jau bando lygiuotis į ją. Sėmmės abiems!!!