Savaitgalis sodyboje prabėgo itin „kūrybingai“ – sėjant, kasant, kūrenant, kapojant, semiant, vežant, dengiant, matuojant, šluojant, gręžiant… Darbai vijo darbus, o pasigirti kažkuo matomu nelabai ir yra. Kai vakare apžvelgi ką esi nuveikęs, rodos, viskas taip ir turėjo būti…
Tačiau Motinos dieną nutarėm skirti ne niekada nesibaigiantiems darbams, o vien tik šventiniam pasibuvimui kartu.
Važiuojant keliu Vievis-Trakai, vos už kelių kilomentrų nuo Vievio, yra įsikūręs visai neprastas restoranas, kuriame galima pačiam pasigauti žuvį – ji čia pat vietoje ir paruošiama norimu būdu. Virtuvė irgi neprasta, todėl kartu su Alytaus seneliais turėjome tikrai smagią pramogą. Nors apniukęs dangus ir nuolant grasino lietumi, tačiau mums jo paragauti taip ir neteko.
Sūnus, tikriausiai, būtų išsiprašęs leidimo sumeškerioti dar keletą žuvų, tačiau tėčiui, laimei :-), pasibaigė gryni pinigai. Nors ši vieta ir pakankamai respektabili, bet, deja, mokėjimo kortelių nepriima… Nesiruošiu mokyti šeimininkų verslo subtilybių, o daugiau skųstis kaip ir nėra kuo. Jeigu ten dar nesate buvę, tikrai verta pabandyti!
žuvys buvo tikrai labai skanios, dar gavom lauktuvių ir laukiantiems namie katinėliams, ir žuvienei išsivirti…
Tik nesmagu ir graudu būna, kai žvejo akivaizdoj barbariškai užmušamos pagautos žuvys. Nemanau, kad vaikams tai tinkamas stebėjimui reginys…