Teko Apynio vietoj sodinti kitą augalėlį. Seniai nudžiūvusio apynio vietoje styrojo vos keli stiebeliai, tad jo iškasimas atrodė bus juokų darbas. Tačiau susidūriau su sunkiai pajudinamomis, visomis pusėmis (ir horizontaliai, ir vertikaliai) išsidraikusiomis mėsingomis šaknimis. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad augalo, kuris iš pažiūros primena greičiau Raganę ar Šparaginę pupelę (ar kitą panašaus tipo vijoklinį augalą), šaknys gali būti drūtos tarsi medžio. Vos ne kirvio teko griebtis, kad apynio vietoje iškasčiau duobę naujam augalui.
Gerai, kad apynių apsčiai auga prie kitos namelio sienos, tad nereikėjo saugoti jo šaknų persodinimui. Nes kitaip, norint Apynį saugiai perkelti, tektų kasti tokią duobę, tarsi tektų persodinti kokį 10-ties metų vaismedį. Turbūt lengviau jau alų būtų iš jo išvirti 🙂
galiu tik pagirti, kad taip pagarbiai vadinami jūsų sodybos augalai 🙂 Todėl ir auga įsikibę visomis išgalėmis pas tokius šeimininkus