Kalendorius šiandien skelbia Pusiaužiemį – dieną, kada barsukas verčiasi ant kito šono. Dieną snigo, buvo apsiniaukę, tad tikėkimės, kad jis savo šešėlio taip ir neišvydo, o mes didžiąją dalį žiemos jau atvargom.
Kad žiema jau įpusėjo, ženklų iš tiesų nemažai: įpusėjo didžiosios dalies mūsų konservų atsargos, o kai kurių ir visai mažai beliko – teturim tik po kelis trilitrinius raugintų agurkų ir obuolių sulčių. Užtat pro tuščius stiklainius rūsyje jau ir praeiti darosi sunku… Ekovasaros produktai sėkmingai rado kelią į ekovasarotojų pilvus 🙂
Namaža dalimi sėklų taip pat jau apsirūpinom – vasarį senelis pradės rasodą ruošti. Ypač daug dėmesio šiemet norim skirti gėlynams, jų kokybiniam sutankinimui, tad ir sodinukų planuojam daugiau. Kad žydėtų tik gėlės, o piktžolėms vietos visai neliktų 🙂
Ypač laukiam gandrų šeimynėlės naujai paruoštame gandralizdyje. Pernai, balandžio 1 d. gandrai jau buvo pargrįžę Lietuvon, tad nekantraujam, kaip pavyks juos į savo sodybą prisivilioti. Įrenginėdamas gandravietę pernai, dėl tų šmikių nepatingėjau ir po kelis kartus kartis į pačią pušies viršūnę, nepamiršau ir pinigėlį po vežimo ratu pakišti, tad gal… 🙂
Sniego stoka šiemet skųstis irgi nėra ko – tikuosi, kad jam ištirpus pernai iškastas prūdas taip pat bus sklidinas vandens. Kad ir gandrui varlių pakankamai parūpintų, o ir vandens lelijas būtų kur sodinti. Gal ir sraigių nedidelę koloniją užveisim – juk turim kas jas dievina 🙂
Beje, pernai ankstyvasias morkas sodinom jau balandžio 4-ąją, kurios buvo suvalgytos dar gerokai iki pusiaužiemio. O vėlyvųjų morkų derlių valgyti pradėjom ne taip ir seniai, tad tikėkimės, kad antrai žiemos daliai jų ir pakaks… Kai saka žemaiče, krimsk ir dėl nieko nesikrimsk 🙂
net linksmiau pasidaro, kai susiduri su optimizmo kupinais eko(pa)vasar(i)otojais.
Nors…pas mus irgi iki pietų buvo saulėta, taigi, barsukas galėjo dar ropštis atgal pratęsti saldaus miego…
Man atrodo, kad vakar (per pusiaužiemį) iki pietų saulutė švietė:)