Archyvai

Jei pirštai iš nuovargio degtų

ruduo

Metams bėgant pastebi sodybos grožį ten, kur kitiems atrodo, kad tarsi niekas ir nepasikeitė. Džiaugiesi lyg ir nereikšmingais dalykais – tvarkingai sugrėbtais nukritusiais lapais („barsukas“ iš peties pasidarbavo 🙂 ), į naują vietą persodintu krūmu, lietaus vandens sklidinu kubilu. Įsiklausai kaip šimtametę liepą stuksena genys, išgąsdini palėpėje pasislėpusį šikšnosparnį, nusiskini obuolį prinokusį jau tavo paties sodintame sode. Atkreipi dėmesį į pačias smulkiausias detales. Jausmai uždega kraują, kaip Hiperpolės dainoj.

Skatyti toliau »

Kolektyvinio darbo savaitgalis

Pagrindinis savaitgalio darbas buvo suarti daržą ir pasodinti braškes.

Baba iš anksto parūpino puikiausio mėšlo, Gaspadoriukas jį iškratė ant daržo, kaimynas Juzukas atriedėjo į talką su kinkiniu, Gaspadorius vedžiojo arklį, o Gaspadinė grėbė mėšliuką į vagas, kad viskas tvarkingai būtų aparta.

O vėliau visi kartu draugiškai tik pyst ir pasodinom tris lysvės braškių – vieni duobuotes darė, kiti sodino, treti laistė. Kai komanda šitaip susižaidusi, tai ir darbas einasi tarsi iš pypkės!

Ten kur gali daryti viską, ko tik širdis geidžia

silai

Sodyboje kiekvienas atranda širdžiai mielos veiklos

Jau seniai supratome, kad sodyba yra ta vieta, kur kiekvienas gali daryti viską ko tik širdis geidžia. Sodybos teritorija didelė, veiklos kiekvienam apsčiai, tad visai įmanoma, kad šeimyną gali sutikti tik prie pietų stalo ir saulei leidžiantis vakare – dienos metu kiekvienas užimtas savais darbais darbeliais.

Ne išimtis ir praėjęs savaitgalis – Gaspadorius genėjo elektros liniją ir malkavo, Gaspadinė tvarkėsi, šlavėsi ir dorojo derlių, o Gaspadoriukas su Baba tempė iš miško grybus ir uogas. Kūnas vakare vos gyvas nuo nuovargio, o širdis nenustoja džiaugtis.