Prieš keturis metus Gaspadroriukas didžiavosi, kad jau pats valdo savaeigę žoliapjovę, o štai dabar atėjo laikas dar didesniam džiaugsmui – savarankiškam pjovimui su trimeriu.
Pirmiausia vasaros atostogų pradžioje išbandė elektrinį senelio trimeriuką. Taip žiauriai patiko pjauti, kad nutarė ir pats tokiam susitaupyti ir nusipirkti. Tačiau senelis neatlaikė ir mylimam anūkui jį padovanojo 🙂
Smagus epizodas iš Palangos prisimenant prabėgusias vasaros atostogas. Kasdien eidami į pliažą pašerdavom Reabilitacinės prūde gyvenančius ančiukus, o vieną kartą susivėlavom išeiti iš namų ir radom antinukus jau primaitintus kitų poilsiautojų. Ančiukai į mėtomą duoną nebekreipė jokio dėmesio, tad nesprendėm verčiau pamaitinti balandžius.
Tačiau vos tik balandžiai gavo maistą, tuoj iš jų tarpo atsirado vienas (šį praminėm „Vaduku“), kuris moment nacionalizavo maisto išteklius. Galvojom, ot rupūžiokas, viskas tik sau. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad visai be reikalo apkalbėjom – netrukus atskrido dar vienas balandėlis (jį praminėm „Žmona“), kuriam ir atiteko Vaduko užkariautas grobis.
Paskutinis vasaros savaitgalis sodyboje. Akį džiugina jurginų žiedai, obuoliais aplipusios sodo šakos, išnykę uodai ir bimbalai. O naktį, kai aplink nė gyvos dvasios, pro medžių viršūnes šviečia geros keptuvės dydžio mėnulis pilnatyje. Pati tikriausia gyvenimo pilnatvė per pilnatį 🙂