Kopūstų rauginimas Šiluose
Paprastai kopūstai raugiami tik lapkričio mėnesį, tačiau, kadangi mūsų šeimyna yra didelė šių gardumynų mėgėja, užraugėme dar rugpjūtį, paskutinį vasaros sekmadienį per jaunatį. Babos ekologiškai užaugintos kopūstų galvos pradėjo skilinėti, tad kitos išeities kaip ir nebuvo. Morkos – jau iš gaspadinės daržo. Jokių specialių receptų nenaudojome – druskos-kmynų proporcijas nustatinėjome iš akies, o skonį – ragaudami.
Pirmieji rauginti kopūstai gavosi ne tik pagal jų dėjimo laiką, bet ir pagal tai, kad šį darbą sodyboje darėme pirmą kartą. Baba valė galvas ir skuto morkas, gaspadinė dėjo į bačkas, druskino ir mušė, o gaspadorius darbavosi su virtuviniu kombainu. Tik gaspadoriukas į talką neįsijungė, nes prieš dieną vykusiose varžybose smarkiai pasitempė kojos raiščius ir turėjo laiką leisti lovos režime. Na bet ir trise puikiai susitvarkėme ir po poros valandų jau turėjome apie 30 litrų šviežiai užraugtų kopūstų.
Parauginę keletą dienų perdėsime į stiklainius tada – į šaldytuvą. Kad nuolat turėtume šviežiai rauginti kopūstų.
Smagu, kad kopūstai patiko!
Vakar ragavom Gaspadorių užraugtų troškintų kopūstų su Pašvenčio (beveik) dešrelėmis. Šeimyna valgė, net ausys linko!!!
Pagal mano paskaičiavimus, šio derliaus užteks iki Naujųjų Metų. Iki pavasario, tikrai, neužteks?