Šaltis atrieda atidunda

Šiemet turėjome labai karštą vasarą, tad nejaugi bus teisūs tie, kurie žadėjo lygiai taip pat šaltą žiemą?! Netikėtai mūsų kaimynus estus užgriuvusi žiema labai greitai ir mums primins kaip atrodo sniegas ir kam reikalingos kailinės kepurės. Vaikams tai gal ir ilgai lauktas džiaugsmas, o sodininkams vien tik nerimas, ar toks staigus atšalimas nepražudys tam dar nepasirengusių augaliukų.
Staigus temperatūros kritimas, ypač jeigu nėra sniego, gali būti paskutinis rožėms, bijūnams, hortenzijoms, net ir tulpėms, nekalbant jau apie ką tik šį rudenį pasodintas braškes. Apdengti augalus galima tik po šalnos, nes uždengus ankščiau jie nušus, taigi iki šiol visai tai sodyboje tebeplikinėja.

Štai ką protingi žmonės sako apie šalčių ir šalnų poveikį sodams ir uogynams:

Šalčiai ypač kenkia medelynams ir jauniems sodams. Žemiausia (-43 C) Lietuvoje užregistruota temperatūra buvo 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Tą žiemą iššalo apie 11 proc. obelų. Labai šalta buvo 1939–1940 m. žiema – po jos neliko daugiau negu pusės obelų.

Vėlai rudenį ar žiemos pradžioje, kol sodo augalų būklė dar yra parengtinės ramybės, jie jautrūs didesniems šalčiams. Daugiausia pirmieji šalčiai pakenkia pumpurams, ypač žiediniams, ir ­nesubrendusiems ūgliams. Augalų vegetacija baigiasi, kai paros vidutinė oro temperatūra (PVOT) būna žemesnė negu 5 C. Geriausiai parengtinis sodo augalų ramybės laikotarpis praeina, kai būna keli nedideli trumpalaikiai atšalimai pasibaigus vegetacijai. Šiuo laikotarpiu esant staigiems, dideliems ir ilgiems atšalimams, kai augalai dar neperėję į gilųjį ramybės periodą, dažniausiai pašąla metūgliai ir visai iššąla žiediniai pumpurai.

Giliam vaismedžių ramybės laikotarpiui reikia, kad paros vidutinė oro temperatūra būtų -3–6 C šalčio. Šis laikotarpis anksčiausiai prasideda Pajūrio ir Pietryčių pozoniuose gruodžio pirmąjį ir antrąjį dešimtadienį. Kituose pozoniuose ramybės periodas prasideda gruodžio antrąjį ir trečiąjį dešimtadienį. Vėliausiai, gruodžio trečiąjį dešimtadienį, vaismedžių ramybės laikotarpis prasideda Šiaurės rytų pozonyje.

Optimaliomis sąlygomis gilaus ramybės periodo metu atsparių veislių obelų žiediniai pumpurai gali ištverti iki -34–40 C šalčio, vaismedžių mediena iki -31,6–37,2 C, o vaismedžių šaknys -7–15 C. Kadangi vaismedžių šaknys žymiai jautresnės pašalimui negu vaismedžių mediena ar žiediniai pumpurai giliojo ramybės periodo metu, labai svarbu, ar šalčių metu yra sniego danga ir kokio ji storio.

Trumpi (vienos nakties) vienkartiniai šalčiai yra daug mažiau žalingi negu savaitės trukmės ir ilgesni. Vaismedžių ramybės periodo pradžioje mažai kontrastingų teigiamos ir neigiamos temperatūros periodų kaita tik padidina vaismedžių užsigrūdinimą, o antroje žiemos pusėje, kai jau prasidėjęs vaismedžių priverstinis ramybės periodas, šiltų periodų kaitaliojimasis su šaltais yra žalingas. Ypač daug vaismedžių pašąla, kai šiuo laikotarpiu būna ilgi šilti periodai, o po jų vėl sugrįžta ilgalaikiai šalčiai.

Su gamtos stichijomis nepakovosi, tad belieka tik prisitaikyti ir susitaikyti. Viskas kuo galiu šiandien pasidžiaugti yra atsinaujinęss EKOVASARA.LT tinklapio dizainas…