Mokykliniais metais dalyvaudavom „Balandis – švaros mėnuo“ akcijose, o dabar visą Lietuvą išjudino „Darom 2010“.
Įspūdinga organizaciniais mastais, visus suvienijanti dėl aktualios idėjos. Na ir kas, kad tie, kurie rinko šiukšles, tikriausiai patys ir nešiukšlina, o tie, kurie šiukšlino, ir toliau tai darys. Daug svarbiau, kad tų, kuriems „ne dzin“, kasmet vis daugiau. Šiaurės miestelio taške, kuriame rinkomės, vos užteko darbo priemonių – šiukšlinių maišų ir pirštinių, o taško vadovai džiūgavo, kad šiemet žmonių susirinko du kartus daugiau nei pernai.
Maloniai nustebino, kad tame Vilniaus rajone, kuriame darbavomės, aplinka buvo pakankamai tvarkinga. Pagrindinės šiukšlės – kamšteliai, popieriukai, nuorūkos, stiklo šukės, bambaliai, dar šunėkų š… Tačiau visa tai labiau priminė idealią tvarką, palyginus su tais „vaizdzeliais“, kuriuos tenka matyti užmiesčio plentų pakelėse ar pamiškio poilsio aikštelėse. Todėl mūsų „apsikuopimai“ buvo labiau panašūs į masinį kaimynišką pasivaikščiojimą gryname ore giedrą dieną, nei į sunkų darbą. Žinoma, pasitaikydavo vietų, kuriose reikėdavo ir labiau paprakaituoti – kuo nuošalesnė vietelė, tuo daugiau „laimikių“.
Itin nustebino Neries pakrantėje vienas privatus kiemas , kurio kiemą „puošė“ įspūdingo dydžio senų padangų, statybinio šlamšto ir buitinių atliekų kalnas. Iš to, kad jis jau gerokai apžėlęs krūmokšniais, matėsi, kad šio kiemo šeimininkai akcijoje „Darom“ pradėjo „dalyvauti“ jau nuo labai seniai. Sutiktas aplinkosaugininkų patrulis patikino, kad jau pirmadienį atvyks pas šio kiemo šeimininkus „įteikti prizo“.
O dalyvauti „Darom“ akcijoje galima (ir reikėtų) ištisus metus – paprasčiausiai nešiukšlinant. Kad ir dėl to, kad „Darom 2011“ ir vėl būtų panaši į smagų pikniką 🙂
Laabai gražu ir krikščioniška.
Į tave akmeniu, tu atgal – duonos kepalu.
Į tave šiukšlėmis – tu atgal – akcija „darom“.
Šaunuoliai!