Sodybos televizionavimas

Pasaulio futbolo čempionatas ėmė ir sužadino norą turėti televizorių sodyboje. Miestiečio požiūriu, tai yra elementarus kelių dalių veiksmas: nusipirkai TV, prijungei kabelius ir žiūri. Sunkiausias darbas būtų išsirinkti patį televizoriaus modelį parduotuvėje. Tuo tarpu miškų apsuptyje esančios sodybos „televizionavimas“ yra visiškai kita patirtis. Čia televizijos bangos yra gerokai silpnesnės nei mieste, aplink augantys medžiai sukuria papildomus trigdžius, todėl norint žiūrėti TV ir pastangų reikės įdėti kur kas daugiau.

Svarbiausia – TV signalo imtuvo (antenos) stiebo aukštis. Jį reikėtų statyti kiek tik įmanoma aukštesnį, nes medžiai puikiai blokuoja TV signalus. Vidutiniškai miško pušys užauga iki 15-20 metrų aukščio, todėl, idealiu atveju, stiebas turėtų būti ne žemesnis.

Toliau – pačios antenos konstrukcija. Dabar galima įsigyti pačių įvairiausių antenų, skirtų tiek analoginio, tiek skaitmeninio signalo priėmimui. Galima išgirsti keiksnojant lenkų gamybos antenas, kaip pernelyg „silpnas“, tačiau taip yra todėl, kad Lenkijoje TV signalų retransliatoriai yra gerokai didesnio galingumo nei Lietuvoje. Todėl sodybai reikėtų pasidairyti vietinei specifikai labiau pritaikytų antenų.

Svarbu ir TV kabelio kokybė. Iš išorės skirtingi kabelių beveik neįmanoma atskirti, nors jų kainos gali skirtis ir kelis kartus. Viskas paaiškėja pažvelgus į kabelio skerspjūvį: iš karto matosi, kada buvo bandoma sutaupyti centrinės gyslos ar ekranuojančios pynės sąskaita. Sodyboje, kai antena keliama aukštai ir jai pajungti reikia ilgo kabelio, kokybiškas, gerai apsaugotas nuo išorinių trukdžių kabelis yra svarbu.

Sekantis etapas yra antenos orientacija į TV signalo retransliatorių. Sodyboje nebūtinai galioja taisyklė, kad reikėtų anteną nukreipti į artimiausią, todėl anteną sukinėti gali tekti pakankamai ilgai, kol pavyks jai rasti geriausią kryptį.

O štai ir mano paties „televizionavimo“ rezultatai. Stiebą gaminau iš trimetrinių, vienas ant kito sunertų metalinių vamzdžių. Siekdamas bendro didesnio aukščio, viską tvirtinau prie sienos, tačiau dėl tokios konstrukcijos stiebas gavosi pakankamai didelio svorio, o gaminti dar aukštesnį (ir tuo pačiu sunkesnį) stiebą jau ribojo jo tvirtinimo galimybės. Pavyko pasiekti, kad stiebo aukštis (nuo žemės) sudarytų apie 12 metrų.

Antenas išbandžiau bent kelias – tiek įvairaus ilgio logoperiodines, tiek beveik 2,5 metrų kryptinę DTX. Galų gale, geriausią rezultatą pavyko pasiekti su 2 metrų ilgio logoperiodine antena.

Ekspermentavau anteną orientuodamas tiek Telšių, tiek Šiaulių kryptimi. Pirmu atveju, pagavau pusėtinos kokybės keturis analoginius kanalus – LTV, LNK, BTV ir prasčiausiai rodantį TV3. Taip pat, su retsykiais išlendančiais trikdžiais, matau tris nemokamus skaitmeninius kanalus – 594 Mhz dažniu transliuojamus Sport1 ir Lietuvos ryto TV bei 610 Mhz dažniu transliuojamą BBC. Deja, pagrindinio lietuviškų nemokamų kanalų paketo, kuris transliuojamas 786 Mhz dažniu, man nepavyko “pagauti”. Antru atveju (pasukęs anteną Šiaulių kryptimi), kokybiškai „pagavau“ tik TV3, o skaitmeninių kanalų – nei vieno.

Iki 2012 m. pradžios, kol Lietuvoje dar bus matoma ir analoginė TV, sodybos televizionavimas yra baigtas. O vėliau teks rinktis tarp dviejų alternatyvų – arba statyti naują, apie 20 metrų ilgio antenos stiebą, kuris „išlįstų“ virš medžių, arba paprasčiausiai įsirengti palydovinę TV. Pagal įrengimo kaštų/naudos santykį jau dabar palydovinės televizijos įsirengimas yra pigesnis pasirinkimas – sustabdė tik pagunda ilgapirščiams ir būtinybė prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus. Gal ateityje konkurencinė kova dėl skaitmeninės TV klientų paskatins VIASAT‘ą pasiūlyti rinkai išankstinio mokėjimo planą – panašų į Pildyk ar Labas. Tai būtų tikrai aktualus pasiūlymas sodybų šeimininkams, kuriems televizijos poreikis tėra tik keletą mėnesių per metus.