Turėdami sodybą ir patys joje šiek tiek ūkininkaudami, taip vadinamas „ekologines“ daržoves, vaisius bei uogas pradėjome vertinti atsargiau. Esmė sąvokoje. Ją mes labai įvairiai interpretuojame. Man ekologiškas daržovė ar vaisius yra tas, kuris yra išaugintas be jokios chemijos.
Šį kartą pasidalinsiu savo nuomone apie ekologiją, kuri sunkiai „įsipaišo“ į miestiečio gyvenimą.
Pirma, estetinė išvaizda. Jei nepurški insekticidais, netreši jokiomis cheminėmis trąšomis – derlius bus menkesnis ir ne toks išvaizdus, kaip įpratome matyti parduotuvėse. Taigi, forma prieš turinį ekologiškų vaisių ir daržovių pralaimi.
Paragavus mūsų išauginto derliaus ir parduotuvėje pirkto – sudėtinga juos net ir gretinti ir lyginti. Pasidomėjus, kaip auginami „ekologiniai“ obuoliai, paaiškėjo, kad purkšti sodą insekticidais ir kitais chemikalais, kurie man dar sunkiai suprantami, ir dar tris kartus per metus, yra norma. O tikras ekologiškas obuolys atrado taip: jame matosi, kad kirminėliai mėgsta šį obuoliuką, o jį perpjovus – jis tučtuojau, vos per 5 minutes, paruduoja. Pabandykite ir patys paeksperimentuoti, kada obuoliai pirkti iš parduotuvės, pakeis savo spalvą…
Tikrų ekologiškų daržovių surasti, ypač artėjant žiemai, tampa vis sudėtingiau. Išeitis – radus (ar pačiam užsiauginus) įsigyti didelį jų kiekį. O kur jas laikyti, jei gyvename moderniuose būstuose? Juk net rūsys nuosavame namus šiais laikais – atgyvena. Gal mėginsime konservuoti? Kur? Gal savo mažoje virtuvėje, kuri yra mažas kampelis svetainėje 🙂
Tai dar ne viskas. Jums konservavimui prireiks didesnių indų: puodų, keletą dubenių, įrangos (pjaustymo, trynimo, malimo, vakavimo). Šių daiktų prireikia ne taip dažnai, tačiau jie vietos virtuvėje užima daug.
Tai taip pat dar ne viskas. Man prireikė 25 litrų kibiro ar panašaus į jį indo. Įprastose Vilniaus ūkinėse parduotuvėse (pvz., „Senukuose“) neradome. Vilniaus pirkėjui ši prekė nėra reikalinga. O mažoje nedidelio miestelio ūkinių prekių parduotuvėlėje visa tai jūs įsigytumėte be jokio vargo.
Net ir dabar dar ne viskas. Pradėjus konservuoti namai tampa tikru maisto ruošimo cechu. Vanduo, gamybos atliekos liejasi laisvai…
Besiskverbianti ekologija į mūsų mitybą, keičia ne tik mūsų mitybos įpročius, bet pradeda ir stipriai įtakoti ir mūsų gyvenimo stilių bei būdą. Šis naujas man potyris yra gan malonus.
Na o pabaigai norėčiau pasidalinti puikiu burokėlių mišrainės receptu. Labai tinka kaip garnyras. Ypač skani būna burokėlių sriuba iš šios mišrainės.
Burokėliai su cukinijomis
1,5 kg cukinijos – nulupti ir supjaustyti kubeliais
1 kg svogūnų – irgi supjaustyti kubeliais
1 valgomas šaukštas druskos
1 kg virtų burokėlių sutarkuoti, užpilti 1 stiklinę obuolių acto ir 1 stiklinę aliejaus
Viską sumaišyti ir palikti per naktį
Laikyti stiklainiuose šaldytuve arba galima viską pakaitinti – tada galima laikyti paprastai
kaimiečiai valgo pačius kokybiškiausius ir ekologiškiausius produktus, kaip „aukščiausios klasės restorane“ 🙂