Pavasarį prasidės aktyvi reklama , raginanti skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų. Nesu nei už skiepus, nei prieš juos. Tai labai individualus kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Tik noriu šia tema pasidalinti savo patirtimi.
Kai mano mama grįždavo iš miško, labai dažnai parsinešdavo „draugų“ (taip mes vadinome erkes). Apsižiūri, kaimynė jas ištraukia ir užmiršta. Man stebėti šį vaizdą buvo labai „keista“. Aš susirūpinau mamos sveikata ir patariau jai pasiskiepyti nuo erkių sukeliamų ligų. Mama tik numodavo ranka. Tačiau didžiausias siaubas mane apėmė, kai tos erkės įsisiurbė į sūnelio kūnelį. Persigandus skambinau vaiko gydytojai ir klausiau ką daryti (erkę jau dalimis buvau pašalinus). Nuramino, kad jos praktikoje (o ji dirba apie 40 metų) nėra nei vieno atvejo, kad būtų susirgęs vaikas, kokia nors erkių platinama liga. Po antros erkės įkandimo aš jau nesinervinau, tačiau ėmiausi kelių saugumo priemonių: pirma – du kartus per dieną patikrindavau vaiko kūnelį ar neturi „draugų“ (ištraukus tik ką įsisiurbusias erkes, pavojus susirgti stipriai sumažėja); antra – naudojome purškiamas priemones, kurios skirtos ne tik nuo uodų, bet ir erkių. Purškiau ne pagal taisykles, t.y. ne ant kūnelio, o ant rūbų. Nors vaikutis yra alergiškas, tai jo sveikatai visai nepakenkė. Trečia – rūbeliai turi būti šviesūs ir dengti visą kūną; ketvirta – nevaikščioti po drėgnas vietas be guminių batų.
Vietoj epilogo – jeigu nori gerėtis ekovasara, tai reikia susitaikyti ir su jos atributais, gąsdintis visokiais baubais nereikėtų, tačiau budrumo taip pat nepraraskite. Apsauga ir budrumas būtini – juk neimame nuo viryklės karšto puodo plikomis rankomis. O musmirių tai tikrai saugokities 🙂
Viskas ir baigsis gerai 🙂
viskas gerai, kas gerai baigiasi… Labai nuotaikinga ir gana profesionali informacija
geras irasa. svarbiausia – nepanikuoti ir truputi prisiziureti. tada tikrai tikimybe susirgti nuo erkes bus panasi i latvisko meteorito pataikyma