Orų tema šiemet Lietuvoje populiari kaip niekad. Dažnas vis paburnoja ant, neva, per ilgai užsitęsusios žiemos, bet ji atnešė ir daugybę smagių dalykų, kurių mums taip pavydi pietiečiai. Pagaliau žiema vėl prasideda, tęsiasi ir baigiasi taip, kaip ir turėtų – tris mėnesius pagal savo astronominį kalendorių.
Neslėpsiu, labai laukiu ir šiltesnių orų, bet kuo žiema atšiauresnė, tuo brangesnis artėjantis pavasaris. O tuo tarpu, kol žiema dar visiškai nesugrįžo atgal į šaltus kraštus, nutariau pasižvalgyti po netoliese sodybos esančias medžiotojų valdas. Tuo labiau, kad ten galima rasti tam tikrų sodininkui ir daržininkui svarbių ženklų.
Kaiminystėje esanti medžiotojų trobelė (beje, ta pati, kuri kažkada stovėjo mūsų sodybos kieme), panašu, senokai neregėjo žmonių – nematyti jokių pėdsakų, išskyrus sniegą valiusio seniūnijos traktoriaus paliktas vėžias. Greta miškuose pilna žvėrių pėdsakų, o žvėrių apdorojimo aikštelėje – nulis vykusios medžioklės žymių.
Paprastai didžiosios dalies Lietuvoje medžiojamųjų žvėrelių medžioklės sezonas baigiasi balandžio 1 d., todėl žvilgtelėjau į praėjusio sezono medžioklės duomenis, kuriuos pateikia Aplinkos ministerija. Štai ką sako oficiali statistika: per 2008-2009 m. laikotarpį stirnų padaugėjo 10 proc., šernų – 20 proc., o vilkų – net 30 proc. Nebūnant šios srities žinovu, sunku man spėlioti, kokia ataskaita būtų už praėjusį sezoną Lietuvos mastu, bet sodybos apylinkėse, sprendžiant iš medžiotojų aktyvumo, gyvūnų draugija šiemet galėsim džiaugtis dar dažniau.
Praėjusią vasarą dar mėginau kviesti medžiotojus į pagalbą, kad padėtų apsiginti nuo šernų, bet tai ne ką tepadėjo – bulvių nukasėm mažiau nei pasodinom, o šiemet ir visai jų nebesodinsim. Sodinukų stirnos šią žiemą lyg ir nenuskabė, bet nesu tikras, kad taip neatsitiks kitais metais. Telieka tikėtis, kad, atšilus orams, ištirps ir medžiotojų pasyvumas, nes kitaip gali tekti ir pačiam tapti medžiokliu to visai netrokštant.
Visais laikais žiema pagal astronominį kalendorių trukdavo tiek pat – nuo žiemos saulėgražos, trumpiausios metų dienos, t.y. gruodžio 21 d., iki pavasario lygiadienio, t.y. kovo 21 dienos, kai dienos ir nakties trukmė susilygina. Šios datos sutampa su krikščioniška švente – šv. Kūčiomis ir baltų švente – pavasario lyge.
Ei tu, gaspadoriau – ar suskaičiuoji ir ar žinai, kokie mėnesiai yra žiemos mėnesiai?
Mano jaunystės laikais kovą jau pripažindavom pavasario mėnesiu 🙂