Ta pati sodybos vieta, vienos dienos skirtumas
Šv. Velykų reikšmė sodybai ypatinga – visada per jas atidarome miegojimo sezoną, taip pat atsigabename priekabą, įvairius ūkio padargus, peržiemojusius jurginus, etc. Vienu žodžiu, nusiteikiam rimtam ekovasarojimo sezonui. Nors ši šventė nuolat kalendoriuje migruoja, t.y. kartais minavojama kovo, o kartais tik balandžio pabaigoje, tačiau per visus ankstesnius sezono atidarymus orai pasitaikydavo pavasariškai saulėti, tad Velykos virsdavo smagiu ir darbingu pikniku sodyboje.
Tiesa sakant, šiemet šiek tiek atidžiau sekėme sinoptikų prognozes, nes per pastarąją savaitę orai pasitaikė kaip niekad permainingi, tačiau tokių dyvų tikrai nesitikėjome. Dar išvakarėse smagiai darbavomės grėbdami ir degindami pernykščius lapus, per žiemą nulūžusias medžių šakas, o štai Velykų dieną kratėme sniegą iš kaliošų. Vasarinės padangomis apautas automobilis buksavo skindamasis kelią per 10-15 cm sniego pusnis, o vakarykščių darbų neliko nė pėdsakų!
Tradicijos atidaryti miegojimo sezoną neatsisakėme, tačiau šiemet teko pirmą kartą tai daryti, kai lauke spaudė 5 laipsnių šaltukas. Mažąjį gaspadoriuką palikome šiltai prikūrentoje Babos troboje kartu su Alytaus seneliais, o patys vakare išvažiavome nakvoti į sodybą. Ryto sėkmingai sulaukėme ir sušalti nesušalome, tačiau tai buvo nemenkas „čalendžas“, nes akivaizdu, kad mūsų vasarnamis, kurio sienų storis – tik 6 cm, tokiom gyvenimo sąlygom nėra pritaikytas. Išgelbėjo elektrinis pečiukas ir per žiemą sukauptos riebalų atsargos 🙂
Kita vertus, visos šios Velykinės metamorfozės šventinės nuotaikos nei kiek nesugadino, o besėdint ir besišnekučiuojant prie šventinio stalo netgi visokių naujų idėjų gimė – jeigu pavyks rasti įsigyti ar išsinuomoti tinkamą Varniuose garažą, galintį apsaugoti nuo ilgapirščių, planuojam įsigyti nedidelį traktoriuką vejai prižiūrėti. Kad atsirastų daugiau savanorių žolę pjauti ir daugiau liktų laiko futbolą žaisti 🙂
[…] pat šių metų, šv. Velykos sutapdavo su sezono sodyboje atidarymu. Pernai atsikėlę Velykų rytą pilnus kaliošus sniego prisėmėme, o šiemet labai tikėtina, kad miegojimo sezoną bent kelioms […]
Sauliau,
jau vien tik mano atmintyje užsifiksavo 2 atvejai (t. y., 2 metai), kai paskubėjai su vasariniais ratais. Tokių problemų išvengsi, važinėdamas nedygliuotomis žieminėmis padangomis ir neskubėdamas jas „nuauti“ balndžio gale.
…sveikinu šaunius sodybos šeimininkus, nepabūgusius sniegelio ir atidariusius sodybos sezoną. O šiųmetės Velykos mūsų – Tuščiaulių kaime, Nemenčinėje jau visai be sniego, gal savo širdžių šiluma ar gausus būrelis svetelių šiltu garu, Diedo alaus priragavęs, nutirpdė, o labai akyli tai ir vieną kitą pavasario išsiilgusį daugiametės gėlės daigelį pasveikint galėjo. Jei Velykos buvo vis tik „kambarinės“, tai Atvelykį tikrai tikimės sutikti ir su žalumos pūkeliu, o ir avytes (4) su savo 8 pirmagimiais žaviais ėriukais atidarys žolės rupšnojimo sezoną,bus išleistos į ganyklą, tepratinasi savo naujose valdose.
Audronė
Puikios buvo šv.Velykos, tik negalejome ridenti margučių… O taip gražiai žėrinčio sniego nuo saulės, dar nebuvau mačiusi…
Sveiki, sulaukę šv. Velykų, o vaikai – Velykėlių. Mano patyrimas sodyboje – joks, nes nebuvau ten visą šaltą žiemą, o „dėjau akcentus“ į uošvės namus Dūkšte, tuo tarpu Labanore ėmė tvarkytis sūnaus šeima. Bet ten mane labiau traukia, ir jau jau ketinu…O kol kas užsiimu pernai per kovo 8-ąją įvykdyto plėšimo teisminiais reikalais. Netrukus bus plėšikų teismas, ir man teks dalyvauti kaip nukentėjusiam. Visos žalos seniai atlygintos, durys perdėtos, kitkas sutvarkyta, o šitas procesas man toks nemalonus, kad tiems jaunuoliams (vienas iš Utenos rajono, pagautas jau kitą dieną su įkalčiais) telinkėčiau susivokti, ką daro, ir subręsti. Jokio civilinio ieškinio jiems nereiškiu…Tai va koks pavasaris ir Prisikėlimas.O Jums pavydžiu „ukvatos“ ir šeimyninio solidarumo.