PLAČIOS ŠYPSENOS visiems, užklydusiems į EKOVASARA.LT!

Mėnulio fazė


Delčia
Delčia

Mėnulis Mergelės ženkle
26 Mėnulio diena

Dienos trukmė

Saulė teka 07:05
Saulė leidžiasi 17:26

Kaitra – dalykas rimtas

Kartu su birželio pradžia į Lietuvą plūstelėjo ir karščio banga. Vieniems tokia kaitra – kaip tik, o kitiems jau darosi per karšta. Net žiniasklaidoje pasirodė terminas „tropinis karštis“. Objektyviai susigaudyti gali padėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas „karščio indeksas“. Tai rodiklis, kuris parodo realiai jaučiamą oro temperatūrą, o jo dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.

           
Iki 27°C Nuo 27 iki 34°C Nuo 35 iki 39°C Nuo 40 iki 45°C Nuo 46 iki 54°C Virš 54°C
Karštis diskomforto nesukelia Silpnas diskomfortas Stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo Pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke Didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti, bet kokią fizinę veiklą Labai didelis pavojus sveikatai

Pavyzdžiui, šiuo metu termometras lauke rodo +30ºC oro temperatūrą ir 40% santykinę oro drėgmę. Pagal Karščio indekso lentelės reikšmes, tai viso labo šviesiai žalia zona, kuri apibūdinama kaip „silpnas diskomfortas“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas patikslina, kad kaitra – tai gamtinio pobūdžio ekstremalus įvykis, kai dienos maksimali oro temperatūra yra didesnė kaip 30 laipsnių ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 10 dienų. Tokiu atveju šalyje gali būti skelbiama ekstremali situacija. Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai, nes karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Ypač pavojingi karščiai po vėsaus pavasario, kol organizmas dar nepripratęs prie karščių, dar „neužgrūdintas“ karščiui.

Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Svarbu karštu oru laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui.

Svarbiausia – tinkamai apsirenkite:
– dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
– venkite drabužių iš sintetinių audinių;
– patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
– avėkite odinę avalynę;
– pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.

Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę:
– karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.;
– darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
– kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija);
– dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
– ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
– pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį;
– kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose;
– pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Gerkite dažniau nei troškina:
– gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų;
– labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
– venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo;
– negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas);
– jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba gerkite vandenį kuo ilgiau jį išlaikant burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai);
– gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau;
– troškulio nemalšina ir pienas;
– atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:
– valgykite tik lengvai pasisavinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių;
– valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų;
– nevalgykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Rekomendacijų pateikta daug, bet pagrindinė rekomendacija turbūt skambėtų maždaug taip – gaudydami karštą orą nepamirškime saiko jausmo ir nepameskime sveiko proto.
Visgi, labai baimintis karščių artimiausiu metu nereikėtų – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė birželio mėnesio temperatūra Lietuvoje numatoma tik vienu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė 15,4°C); mėnesio kritulių kiekis prognozuojamas truputį didesnis už vidutinį daugiametį (vidutinis daugiametis 81 mm).

1 comment to Kaitra – dalykas rimtas

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>